2010-11-29
TARPTAUTINIS MUZIKOS FESTIVALIS “VISAGINO COUNTRY” 2010
(trumpa apžvalga to, kas buvo)
2010 m. rugpjūčio 13-14 d. Visagine vyko 17-tas Tarptautinis muzikos festivalis “Visagino country”.
Nors festivalis jau gyvuoja nuo 1991 metų, tačiau dėl objektyvių priežasčių 1994, 1996 ir 1998 m. jis nevyko. Nuo 1999 m. festivalis tvirtai įėjo į visaginiečių bei visos Lietuvos kantri muzikos gerbėjų gyvenimą, nes vyksta kasmet. Šiuo metu festivalis gal galėtų pretenduoti į Lietuvos Gineso rekordų knygą kaip vienintelis festivalis Lietuvoje, prasidėjęs kartu su nepriklausomybe ir tebevykstantis iki dabar.
Nuolat užduodamas klausimas: kaip tai prasidėjo?
Festivalio steigėjais laikomi 4 asmenys – tai Virgis Stakėnas, žinomas kantristas, kuriam pirmam į galvą šovė mintis organizuoti kantri muzikos festivalį, Edmundas Žalpys, 1991 m. dirbęs Kultūros ministerijoje, ir Sigitas Morkūnas, tos pačios ministerijos darbuotojas. Be jų pritarimo ir pagalbos tuo metu suorganizuoti festivalio būtų nepavykę. Ketvirtas žmogus - šių eilučių autorė, Festivalio prezidentė Elena Čekienė, „vietininkas“ Sniečkaus gyvenvietėje (taip tada vadinosi Visaginas).
1991 m. kovo 20 d. galima laikyti festivalio “Visagino country” gimimo diena. Tą dieną buvo nuspręsta, kad toks festivalis reikalingas ir pradėta jį organizuoti. Į pagalbą buvo pakviestas ir penktas žmogus – Vytautas Stauga, muzikantų tarpe geriau žinomas „Kugelio“ pravarde, kuris tuo metu vadovavo koncertinei agentūrai “Alternatyva”.
Kiekvienas mano išvardintas žmogus turėjo savo vaidmenį, savo darbų barą paruošiamajame etape. Tačiau nei vienas iš mūsų tada net nenumanė, kokie sunkumai laukė mūsų 1991 m. Įžymusis Maskvos pučas prasidėjo lygiai savaitę prieš festivalį. Iki paskutinės dienos buvo neaišku, galėsim organizuoti festivalį ar ne. Vieną dieną skambutis iš Vilniaus iš Kultūros ministerijos praneša, kad Maskvos pučas neliečia Lietuvos, festivalį organizuoti galima, kitą dieną – festivalio organizuoti negalima. Festivalis turėjo prasidėti rugpjūčio 23 d.. Ignalinos rajono valdžia (Sniečkus tada priklausė šio rajono jurisdikcijai) leidimą organizuoti festivalį pasirašė rugpjūčio 22d. 18.15 val. Prieš tai pareikalavusi surinkti 23 parašus iš įvairiausių instancijų, kad jos neprieštarauja festivalio organizavimui..
Dėl Maskvos pučo į festivalį neatvyko kai kurių užsienio valstybių muzikantai. Tačiau įveikęs visas natūralias ir dirbtines kliūtis, Tarptautines muzikos festivalis „Visagino country“ įvyko. Per dvi dienas festivalis sulaukė apie 3000 žiūrovų. Daugiausia tai buvo Sniečkaus gyventojai. Ši statistika dabar sukelia juoką, nes paskutiniais metais festivalis sutraukia apie 15 000 žiūrovų.
Pirmais metais daugelis iš jų atėjo į koncertus nelabai žinodami kokia muzika skambės, kas tas „country“ stilius. Tiesiog gyventojai nebuvo išlepinti kultūrinių renginių gausa ir festivalis buvo įvykis miestelio gyvenime. Tuo metu bet koks koncertas buvo įdomus, o čia dar kažkas nežinomo, neaiškaus.
Jei festivalio pradžią ir problemas dėl Maskvos pučo prisimena visi festivalio organizatoriai, tai dar vieną svarbų faktą susiejusį festivalį su Visagino miesto gyvenimu prisimena nedaugelis. Tą dieną buvo panaikinta dar egzistavusi sovietinė valdžia – Sniečkaus gyvenvietės Vykdomasis komitetas – ir paskirtas Vyriausybės įgaliotinis. Juo tapo miestelio architektas Algimantas Lapėnas.
Jam turime būti dėkingi, kad „Visagino country“ įvyko 1992 m. Jis tiesiogine ta žodžio prasme „ištempė“ mane iš ligoninės, surado koncertinę agentūrą „Pop centras“ ir įkalbėjo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį dėl antrojo „Visagino country“ festivalio organizavimo.
Dabar, žvelgdama į praeitį, turiu pripažinti, kad jei ne tas antrasis festivalis, kas gali pasakyti ar dabar mes kviestume kantri muzikos gerbėjus jau į septynioliktąjį festivalį.
Nuo to laiko nutekėjo daug vandens. Keitėsi koncertinės agentūros, padėjusios organizuoti festivalį, bet pirminė festivalio dvasia išliko.
Džiaugiuosi, kad nuo 1997 m. festivalius organizuojame kartu su Viešąja įstaiga „Miesto šventė“ iš Kauno. Šiemet mes kartu dirbame jau tryliktus metus..
Per tuos metus muzikantai beveik iš visos Europos šalių, iš JAV ir Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos aplankė mūsų festivalį. Jame žibėjo ir pasaulinio garso, ir mažiau žinomos kantri muzikos žvaigždės. Bet juk ne tai svarbiausia, - svarbiausia, kad festivalis gyvuoja, kad laisva prerijų dvasia apninka Visaginą rugpjūčio mėnesį ir dvi dienas ir naktis Visaginas tampa kantri muzikos sostine, lietuviškuoju Vudstoku.
Manau, kad įvyktų festivalis 2010 metais, tai ne tik išišūkis šalį apėmusiai krizei, valdžiai, bet iššūkis patiems sau. Bet organizatoriai todėl ir „serga“ kaubojiška liga, kad jie nebijo iššūkių. Ne paslaptis, festivalis dėl finansinių sunkumų 2010 metais šiek tiek sumažėjęs savo apimtimi, geografine įvairenybe, bet tik ne muzikos kokybe. Festivalio žiūrovų laukė tokia pati kokybiška, įvairiaspalvė kantri muzika. Lietuvą festivalyje atstovavo:
- Virgis Stakėnas, kaip visada festivaliui paruošęs naują programą, grižo prie pradžios ir scenoje vėl buvo vienas, tiesa, su įvairiausiais naujais, tik ką įvaldytais instrumentais. Kaip ir kažkada Žmogus-orkestras.
- „Vydraga +“, tai naujas, specialiai Visagino festivaliui paruoštas Algirdo Klovos projektas. Liaudies muziką grojantys Vydragos muzikantai nusprendė greta lietuviškų instrumentų į rankas paimti ir kitokius. „Old time music“, kurią atliko šie muzikantai, tikrai sužavėjo ne vieną. O kadangi vien vydragiečių pajėgų gerai atlikti kūrinius neužteko, A. Klova į pagalbą pasikvietė gerai pažįstamus kantristus - bandža grojantį Alių Sirgėtą ir buvusią „Vixvos“ dainininkę Aureliją Venskutę.
- David Smash band jauna, tik savo kūrybinį kelią pradedanti grupė, kuri dar neapsisprendė, kokią muziką jie norėtų groti. Taigi tarp visų jų grojamų stilių yra ir kantri. O festivalio organizatoriai nusprendė pasikviesti šią jauną grupę ir galutinai juos įtikinti, kad kantri muzika pati geriausia. Grupės lyderis Dovydas Maščianskas lietuvos TV žiūrovams pažįstamas iš dalyvavimo vienoje Talentų šou laidoje.
- Kaimiškos muzikos ansamblio „Jonis“ pristatyti žiūrovams nereikia. Jie žinomi tikrai visuose Lietuvos kampeliuose, o jei „Jonio“ nebūna Visagine, tai organizatoriai nuolat išgirsta komentarus „Geras festivalis, tik, gaila, „Jonio“ nebuvo“. Taigi, kad niekam nebūtų gaila, „Jonis“ vėl buvo festivalio scenoje.
- Sepa - jaunas talentingas muzikantas iš Visagino, bene pirmasis užsikrėtęs kantri virusu iš visaginiečių muzikantų. Sepa jau buvo „Visagino country“ scenoje su Virgiu Stakėnu, grojo „Kantri vilčių“ projekte. Šiemet jis festivalyje dalyvavo kartu su grupe iš Latvijos „Emburgas zeni“. Jo dalyvavimas stipriai veikia latvių grupės muzikavimą, keičia grojimo stilių - keičia į gerąją pusę...
Užsienio grupės:
- jau minėjau „Emburgas zeni“ grupę iš Latvijos. Tai nuo 2001 metų kartu grojanti grupė. Daugiausia jie groja ir dainuoja grupės nario Aldžio Rullio sukurtas dainas. Grupė kasmet dalyvauja Bauskėje vykstančiame kantri muzikos festivalyje Latvijoje. „Visagino country“ festivalyje dalyvavo pirmą kartą ir liko labai patenkinti.
- Italų grupė „Turnover“, tai penki italai, kantriai laukę pakvietimo į Visaginą. Net keletą metų vyko mūsų susirašinėjimas, o jiems vis nelikdavo vietos programoje. Todėl dar pernai vasarą gavę kvietimą atvykti į festivalį 2010 metais, vyrai labai apsidžiaugė. Apie juos daug gražių gerų žodžių pasakė ir jų kolega, grupės „Texarkana“ lyderis Ronjero, net du kartus dalyvavęs mūsų festivalyje.
- Mary Ann Scot ir jos grupė atvyko iš Belgijos. Pati Mary Ann gimė Škotijoje. Ten buvo jos pirmieji žingsniai į muzikos pasaulį. Ji giedojo vietinėje bažnyčioje, per Velykas ir Kalėdas ji giedodavo solo. Būdama 18 Mary Ann panoro pamatyti daugiau šalių, išmokti danų ir prancūzų kalbas. Ji išvyko į Europą. Belgijoje sutiko savo būsimą vyrą ir liko joje gyventi. Mary Ann koncertavo kartu su įžymiuoju Bufalo Wayne iš Liuksemburgo, kuris buvo „Visagino country“ festivalyje anksčiau. Būtent iš jo ji ir išgirdo apie Lietuvoje vykstantį festivalį ir užsibrėžė tikslą būtinai jame koncertuoti. Šiemet, atrodo, jos svajonė išsipildė. 2009 m. liepą grupė išleido savo naujausią albumą.
- Rusų grupė „Apple Jack“ iš Maskvos jau yra buvusi „Visagino country“ festivalyje 1992 metais. Grupė kantriai laukė, kada vėl galės atvykti į Visaginą, nes buvo išsivežę labai gerus prisiminimus apie festivalį, kuriame dalyvavo. Nors kantri muzika nėra labai populiari Maskvoje ir visoje Rusijoje, grupė ištikima savo pasirinktam stiliui, groja gerą, tikrą kantri. Rusai buvo sužavėti festivaliu, pažymėjo išaugusį jo meninį lygį ir išauginta publika, kuri sugeba suprasti ir klausytis kantri muzikos.
- Zydeco Annie ir grupę „Swamp Cats“ sutikau prieš porą metų kantri muzikos parodoje Berlyne ir supratau, kad ši grupė būtinai turi atvykti į Visaginą. Nuostabi, ekspresyvi Annie su baltu akordeonu ir „Swamp Cats“ vyrai sukuria tokią atmosferą, kad kojos pačios pradeda kilnotis į taktą grojant zydeco stiliaus muzikai. Šio stiliaus atstovai pirmą kartą dalyvavo festivalyje ir jų pasirodymas buvo nuostabus.
- Pete Anderson ir „The Swamp Shakers“ dar viena grupė iš Latvijos. Tai visiems Lietuvoje puikiai pažįstamas rokabilio meistras Pete ir jo nauja grupė. Jų pasirodymas buvo išbandymas visiems, ar dar pajėgia kojos trepseti į taktą, šokti pagal tikrai energingą latvių muziką.
Kaip ir priklauso į dangų pakilo šventiniai fejerverkai, skirti festivaliui ir Visagino miestui, nes 2010 metų festivalis buvo skirtas miesto jubiliejiniam 35-tam gimtadieniui.
Festivalyje netrūko ir papildomų renginių, kad žiūrovams neprailgtų laikas nuo vieno koncerto iki kito.
Iš papildomų renginių reikėtų paminėti tradicinį Motorizuotą festivalio dalyvių ir svečių paradą Visagino miesto gatvėmis. Mašinų, papuoštų kantri tematika, motociklų gausmas tarsi signalas, kad 17-tas Tarptautinis muzikos festivalis „Visagino country“ prasideda. Vos tik muzikantai atvažiavo į stadioną, scenoje nuskambėjo pirmieji kantri muzikos akordai ir sceną užvaldė jaunieji kantristai. Prasidėjo vaikų ir jaunimo projekto „Kantri viltys“ pirmos dienos koncertas. Šį projektą festivalio organizatoriai įgyvendina jau 8-tus metus. Projekto vadovė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro „Remido“ studijos vadovė Loreta Stasytytė. Projektas šiemet buvo padalintas į dvi dalis. Jaunieji kantristai pradėjo ir antrosios dienos koncertą rugpjūčio 14 d. Dalyvavo jaunieji dainininkai ir šokėjai iš Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Mažeikių, Visagino.
Rugpjūčio 14d. Nuo 15 val. stadionas buvo atiduotas Lietuvos kantri klubams. Visagino kantri klubas muzikavo ir mokė visus norinčius dainuoti kantri dainas, bei virė ir visus kam užteko vaišino „kantri“ žuviene. Klaipėdos kantri klubas organizavo piešinių konkursą vaikams „Vaikai piešia kantri“, jungtinės kantri klubų pajėgos mokė susirinkusiuosius šokti linijinius šokius.
Be šių specialiai organizuojamų atrakcijų stadione veikė atrakcionų parkas tiek skirtas vaikams, tiek ir suaugusiems. Čia visi norintys galėjo atsigaivinti Utenos alumi ir gaiviaisiais gėrimais, paskanauti lietuviškų ir kitų šalių virtuvės patiekalų. O kur dar suvenyrai kantri tematika. Šiemet atvyko prekybuininkai netgi iš Latvijos, kurie tikrai turi kantri atributikos, tad visi norintys galėjo jos įsigyti.
Tarptautinio muzikos festivalio
„Visagino country“ Prezidentė Elena Čekienė
2010-07-27
GITAROS RATAS
Visa tai prasidėjo nuo…
Gerai…nuo ko pradėti šią neįprastą, gražią, liūdną ir galiausiai pakilią istoriją, kuri susideda iš aštuonių skirtingų istorijų, aštuonių epizodų, įvykusių atskirai, skirtingose vietose, skirtingu laiku, tik susipynusių stulbinančiomis aplinkybėmis ir susiliejusių į vieną nedalijamą vilties, draugystės ir vienybės istoriją?
Visaginas, Lietuva, “Visagino country 2007”. Apie vidurnaktį, antrąją karštą festivalio naktį Lonstar ir jo grupė baiginėja savo pasirodymą. Nuostabi atmosfera. Girdisi netoli trisdešimties tūkstančių žmonių entuziastingi šūksniai per paskutinius “Muleskinner Blues” taktus. Vienas paskutinis galingas akordas ir griausmingos ovacijos, po kurių grupė greitai išjungia savo instrumentus ir duoda kelią sekantiems atlikėjams. Netikėtai, iš niekur, pasirodo delegacija - festivalio įkūrėja Elena Čekienė, pagrindinio renginio rėmėjo – „Utenos” alaus daryklos atstovas, vertėja bei nuostabi Rūta Čekytė, nešanti gitaros dėklą. Visiškai nustebintam Lonstar prireikia šiek tiek laiko tam, kad suvoktų kas vyksta. Taigi, tai yra nauja tradicija, gimusi “Visagino country” - ypatingas metinis apdovanojimas atlikėjui, turinčiam reikšmingų nuopelnų šio festivalio bei kantri muzikos propagavimo srityje. Ir pirmasis šio apdovanojimo gavėjas yra…Lonstar (!), kuris lieka netekęs žado ilgas trisdešimt sekundžių, kol pagaliau gali valdyti savo emocijas. Pasirodo, apdovanojimas yra nuostabi „Alhambra Western“ akustinė gitara. Praeitais metais panašus „Visagino country“ apdovanojimas atiteko...
Ir čia prasideda antra istorija. Kosice, Slovakija. Jautraus, kūrybingo ir įtakingo atlikėjo Peter Dula gimtasis miestas. Su savo unikaliu dainų rašymo talentu ir stulbinančiu balsu jis užkariautų daugybės folk ir kantri grupių repertuarus. Kelerius pastaruosius metus jis buvo pagrindinis geriausios Slovakijos kantri grupės „Veslari” atlikėjas. Ši grupė, taip pat žinoma anglišku pavadinimu „The Rowers”, būtent dėl jos sėkmės Vakarų rinkoje. Keletą kartų ji dalijosi scena su Lonstar skirtinguose Europos festivaliuose, įskaitant ir “Visagino country 2007”. Iki šiol Peter buvo vienintelis atlikėjas iš rytinio bloko, kuris tvirtai įkėlė koją į Nashville muzikos žemę kaip dainininkas ir dainų kūrėjas. Jis pradėjo savo bendradarbiavimą su keliais žymiausiais Nashville atlikėjais, tokiais kaip: Billy Yates, Joe Diffie, Marty Stuart Mark Chesnutt ir Buddy Jewell. Jis atsidūrė Europos populiariausių kantri įrašų viršūnėse su savo pirmuoju stambiu hitu „Waiting For The Rain”. Durys į didžiąją karjerą pačiame kantri muzikos epicenter stovėjo jam plačiai atvertos. Dar…Peter turėjo susidurti su daug didesniu iššūkiu. Jis kentėjo nuo nepagydomo vėžio. Bet jis niekuomet nepasiduodavo. Jis kovojo iki galo. Jis parašė ir įrašė naujas dainas, jis keliavo po visą Europą. Jis turėjo vieną svajonę - nuvykti su savo dainomis į Nashville dar vieną kartą kaip tikras Amerikos dainininkas - dainų autorius. Štai kodėl fondas, įkurtas jo šeimos ir draugų, kurio tikslas - rinkti lėšas brangiam ir sudėtingam gydymui JAV, pavadintas „Išlaikyk svajonę gyvą”. Bet… Laikas pristatyti trečią epizodą.
Visaginas, Lietuva, „Visagino country 2009”. „The Rowers” su Amerikos dainininku Billy Ryan ruošiasi pradėti savo pasirodymą. Peter nėra, nors netgi prieš keletą savaičių jis susitarė būtent šio festivalio metu sudainuoti naują dainą su Lonstar. Jis taip pat planavo susitikti su Elena Čekiene, kuri visada palaikė jį kovoje su jo liga. Jis buvo tikras, kad jis čia sugrįš. Bet nedaug likus iki šio turo pradžios, vėžys jį vėl atakavo ir Peter teko kovoti dėl savo svajonių dar vieną kartą ligoninėje Bratislavoje. Vis dėl to stipriai jaučiamas jo dvasinis buvimas. Ligoninės lovoje, maždaug už 2000 kilometrų jis laiko sukryžiavęs pirštus už savo grupę. Kuomet pamatau Rūtą, lipančią užkulisiniais laiptais su gitaros dėklu, aš jaučiu kas turi tuoj įvykti. Rūtai iš paskos lipa Elena Čekienė ir „Utenos” atstovas... Ir taip, kita aukščiausios kokybės gitara, surasta „Utenos“, iškeliauja kitam atlikėjui, kuris labai jos nusipelnė savo atsidavimu kantri muzikai ir šiam festivaliui. Elenos balsas trūkinėja, kuomet ji skaito dedikaciją: „pripažįstant tavo aistrą kantri muzikai ir žavų požiūrį kovoje su liga, su viltim pamatyti tave vėl ant šios scenos“... Visų akyse spindi ašaros. Akustinė gitara „Martin OOO-15“, skirta Peter, kartu su palinkėjimais pasveikti perduodama į grupės vadybininko ir multi-instrumentalisto Frantisek Jan rankas, kuris, lygiai taip pat kaip ir Lonstar prieš du metus, išlieka gana ilgą laiką netekęs žado. Niekas net nesistengia paslėpti savo emocijų. Ir kaip grėsmingai skamba šį vakarą Peter hitas „I’m Leavin’” („Aš išvykstu“), kurio originalus atlikimas prieš du metus vis dar skamba mūsų ausyse...
Varšuva, Lenkija, 2009 – tųjų metų spalio 10 – ta diena. Savo namuose aš rašau straipsnį apie praėjusį „Visagino country“, o taip pat ir apdovanojimą Peter Dula. Rašant apie pastarąjį mane aplanko nepaaiškinamas nerimo jausmas lyg kokia keista emocinė jėga neleistų man kurti frazių. Nepaisant šalto oro, aš išeinu pasivaikščioti į lauką tam, kad išmesčiau tai iš savo galvos. Po dviejų dienų, kuomet mano jau pabaigtas esė laukia redaktoriaus jo išleidimui, suskamba telefonas - Peter Dula, būdamas tik 28 - rių, pralaimėjo savo metus trukusią kovą su vėžiu. Jis mus paliko... 2009 – tųjų spalio 10 – tą dieną.
Į jo laidotuves atvyko iš esmės visas Slovakijos ir Čekijos folk ir kantri pasaulis. Aš ir Lonstar vykome ten taip pat, nepaisant ankstyvos žiemos atakos ir pusnų magistralėse. Mes paprasčiausiai turėjome ten nuvykti. Po nepaprastai jaudinančios laidotuvių ceremonijos įvyko kažkas, kas... Bet laikas pasakoti ketvirtą istoriją.
Laco „Grizzly” Sasak yra įvairiapusis kultūros žmogus - multiinstrumentalistas, kompozitorius, poetas, muzikos mokytojas ir universalus Slovakijos atlikėjų gyvenimo dailininkas - animatorius. Peter Dulai jis buvo muzikinis mentorius ir dvasinis tėvas. Tik kelios dienos prieš Peter mirtį jie padarė kelis akustinius įrašus kartu, žinoma, panaudojant „Martin OOO-15” gitarą. Tuomet Peter, žinodamas, kad greitai mirs, davė šią vertingą gitarą savo artistiniam „guru“. Jo paskutinis apdovanojimas perėjo jo pirmąjam muzikos mokytojui. Po laidotuvių Laco Sasak pakvietė į savo namus penkiolikos atlikėjų grupę, kurie buvo artimi velioniui. Mes buvom giliai sujaudinti fakto, kad patekome į jų skaičių. Kuomet mes susėdome ratu, Laco atnešė Peter Martin gitarą ir mes, iš eilės ją imdami, kiekvienas grojome po dvi dainas. Tai nebuvo jam-session. Tai skambėjo kaip bendra malda – Peter ir visiems mums, kurie vis dar liko šiame pasaulyje, Dievas žino, kaip ilgam… Tuomet, 2009 – tųjų metų gruodžio 16 - tą, nenuilstančio Laco iniciatyva, įvyko neįprastas koncertas „Domino” kultūros centre, Kosice. Pagerbiant Peter Dula, pasirodė atlikėjai, kurie bendradarbiavo su juo skirtingais jo karjeros tarpsniais. Lonstar buvo taip pat pakviestas ten dainuoti. Koncerto pabaigoje buvo pristatytas Peter Dula kantri muzikos žymių žmonių plejados įkūrimas, o garbingas jos dviejų pirmųjų narių titulas buvo suteiktas Lonstar ir Slovakijos kantri super žvaigždei - Peter draugui Allan Mikusek. Visagino gitara viso koncerto metu buvo ant scenos ir, apdovanojant plejados narius, ji simboliškai pateko į Lonstar rankas. Bet ne turėjimui! Šis instrumentas buvo pakrikštyas „Keliaujančia gitara“ ir kas šešis mėnesius jis keis savininką, keliaudamas nuo vieno naujo nario prie kito, atsižvelgiant į Laco Sasak idėją suvienyti atlikėjus ir išplėsti kantri muzikos broliškų sielų ratą.
Varšuva, Lenkija, 2010 – tųjų balandis. Lenkų kantri fanų balsavimu „Dyliżanse 2009” rinkimuose Lonstar ir Allan Mikusek priėmimas į Peter Dula kantri muzikos žymių žmonių plejadą laimėjo kategorijoje „Metų įvykis”. Lenkų kantri iškilmėse apdovanojimą priėmė Laco Sasak ir tuomet Peter Dula „Keliaujanti gitara” akomponavo Lonstar naujai pagerbimo dainai „Cowboy’s Gone”, kurią dainavo Allan Mikusek, Laco Sasak ir autorius. Tuo momentu susijaudinus publika nutilo ir aš galėjau prisiekti, kad Peter šypsojosi mums. Ir vėl, taip pat kaip prieš aštuonis mėnesius Visagine, galima buvo matyti ašaras daugelio akyse... Sekančiomis savaitėmis mūsų namuose buvo dvi gitaros - Lonstaro „Alhambra Western” ir Peter „Martin OOO-15”. Abi - tai apdovanojimai iš vieno festivalio. Dvi sesės, priklausančios dviems dvasiniams broliams.
Nashville, Tennessee, JAV, 2010 – tųjų birželis. Lonstar dainavo keliuose prestižiniuose koncertuose didžiausio kantri muzikos festivalio pasaulyje metu – „CMA Fest”. Tai buvo didžiulė garbė, tuo labiau, kad pakvietimas atėjo iš vieno geriausių kantri dainų kūrėjų, du kartus „Grammy” laimėtojo, taip pat „Visagino country 2006” festivalio žvaigždės Billy Yates. Buvo visiškai akivaizdu, kad „Keliaujanti gitara” turi vykti su mumis tam, kad, atsižvelgiant į Peter moto, ši svajonė išliktų gyva. Taigi, Peter Martin gitara skambėjo „kantriškiausiame iš kantri” šou, greta žymiausių kantri dainų kūrėjų. Trumpam ji atsidūrė dviejų Peter draugų Našvilyje - Mark Trail ir karšto naujoko Buddy Jewell rankose. Tuomet, milijonai viso pasaulio klausytojų galėjo girdėti ją legendiniame „WSM” radijo šou, transliuojamame po visą pasaulį. Toliau jos šiltas skambesys palaikė Lonstar „Midnight Jamboree” su Rhonda Vincent ir jos grupe ir, galiausiai, ji atkeliavo į Kaubojų bažnyčią ir prisijungė prie kantri tikėtojų muzikinėje maldoje… Mes imame ją visur, kur Peter norėtų būti.
Frombork, Lenkija, 2010 – tųjų liepa. Draugas vieną kartą paklausė Lonstar - ar jis apgailestautų atiduodamas šią gitarą. Ir Lonstar atsakė, kad ne. Aš turiu omenyje tai, kad jis niekada neatiduotų jos šiaip sau, nepažįstamam, svetimam žmogui. Bet ne tame esmė. Allan Mikusek ne tik geras draugas ir šaunus vyrukas, bet taip pat ir puikus muzikantas, gitaros grojimo meistras ir puiki artistiška asmenybė. Mes esame įsitikinę, kad ši gitara patenka į teisingas rankas! Ir, žinodami Laco Sasak intuiciją ir jo visapusišką muzikinės scenos žinojimą, mes tikri, kad, po Allano visų sekančių nominacijų „Peter Dula kantri muzikos žymių žmonių plejadai“, jis bus vertas toliau tęsti šios gitaros perdavimą. Ne, nebuvo jokio apgailestavimo šių metų „Kantri susitikime“ Fromborke. Priešingai, tai buvo jaudinantis, emocinis momentas ir jausmas misijos, atliktos „Peter Dula žymios žmonių plejados“, kuomet Visagino „Keliaujanti gitara“ buvo perduota toliau. Dabar, tai Allan Mikusek misija „nešti fakelą“ taip, kad "gitaros ratas" nenutrūktų ir Peter svajonė išliktų gyva amžinai.
Magdalena „She-Wolf” Łuszczynska
2010-07-20
17-tas Tarptautinis muzikos festivalis "Visagino country 2010" šiemet skirtas Visagino miesto jubiliejiniam 35-tąjam gimtadieniui.
2009-07-12
VISAGINO MIESTO 34 - ojo gimtadienio šventė
Šiais metais "Visagino country" festivalio dienomis vyks ir Visagino miesto šventė, kurios metu galėsite
aplankyti daug įvairių renginių.
2008-07-12
Žurnaliste, sąjungininke, bičiuli,
Jei tu vis dar neužmiršai, kad
Lietuvos kantri muzikos sostinė yra VISAGINAS,
o jos garsiausioji varsa - TARPTAUTINIS FESTIVALIS,
jei esi buvęs ar dar tik ruošiesi būti šioje
2 dienų laisvų žmonių gaivios muzikos fiestoje -
pranešam:
1. Tarptautinis kantri muzikos festivalis
VISAGINO COUNTRY‘2008 į v y k s .
2. Jis įvyks jau greitai - rugpjūčio 15-16 d. d.
3. Šiemet jis neeilinis - jubiliejinis, XV-sis
4. Visa intriguojanti informacija –
festivalio SPAUDOS KONFERENCIJOJE
šį trečiadienį, liepos 16 d. 16 val.
restorano DOMM konferencijų salėje
Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)
5. Personos :
festivalio prezidentė, festivalio signatarė Elena Čekienė,
festivalio krikštatėvis, vedėjas ir signataras Virgis Stakėnas,
organizatoriai, rėmėjai, muzikantai, svečiai
6. Programoje:
Dalyvių sąrašo pristatymas, Kantri Žvaigždyno šviesa,
festivalį lydinčių renginių ir naujovių paradas,
atsakymai į bet kuriuos klausimus,
gyva kantri muzika.
Ateikit su laisvesniais rūbais
Pasiteiravimui: 8 698 47768; 8 698 24159.
2008-02-06
VISAGINO COUNTRY 2008 dalyvaus viena tituluočiausių pastarųjų metų kantri dainininkių
LUCIE DIAMOND iš Jungtinės karalystės 2006 metais gavo net tris Kantri muzikos asociacijos apdovanojimus, kaip metų vokalistė, kaip geriausia Europos kantri dainininkė ir kaip ateities žvaigždė. O šiais metais įvyksiančiuose apdovanojimuose daininkė yra nominuota 6 nominacijose: metų vokalistės, metų dueto, Europos kantri muzikos dainininkės, Europos metų albumo, nepriklausomo metų albumo bei Europos metų dainos.
